striukabizda

striukabizdà sf. (2) 1. vlg., juok. didelė skuba, skubėjimas; plg. striukapirda: Delsė delsė su darbais, o dabar striukabizdà Šk. Joną į striukabìzdą įvijau Šk. 2. scom. menk. išgveręs, niekam tikęs žmogus: Man tokie striukabìzdos nė par ką! Grž.